Krašto apsaugos ministerija (toliau – KAM) planavo neduoti buvusiam kariui užtarnautos pensijos, nors karys su kaupu atitarnavo visą jam priklausantį laiką, o apie ruošiamą pensijos atėmimą sužinojo iki jo likimą nulėmusių negailestingo vadovybės sprendimų ištarnavus 19 metų 11 mėn. ir 11 dienų. Kaip patvirtino šaltiniai, vienintelis to kario buvęs vadas siekė, kad karys būtų atleistas su teise jam gauti pensiją (garso įrašas), tačiau Karinių Jūrų pajėgų (toliau – KJP) vadui flotilės admirolui Kęstučiui Macijauskui matyt tai buvo nė motais, nors dėl šio klausimo ir priimto sprendimo į admirolą dar 2014 m. gegužės mėn. telefonu kreipėsi VšĮ “Karių teisių gynimo centras”. Tada flotilės admirolas tik atsakė, kad jam nerūpi ši situacija, o sprendimą keis tik po teismo sprendimo.
2015-03-20 buvo priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, kuriuo buvo tenkintas kario skundas. Taigi, kada pagaliau bus drausminami vadai dėl sprendimų, kuriais griaunamas karių gyvenimas ir kartu griaunamas pasitikėjimas kariuomene? Kam labiau turi rūpėti kariai, mums ar KAM ir LK vadams? Tokie sprendimai kaip išaiškino teismas yra ne kas kita kaip: “ginčijamo įsakymo priėmimas likus dviem dienom iki termino, kuriam suėjus pareiškėjas įgytų teisę į valstybinės kario pensijos gavimą, iš esmės pažeidžia teisinės valstybės principus, svarbiausius jos elementus: teisėtų lūkesčių apsaugą, teisių tikrumą ir teisinį saugumą”.
Foto nuotraukoje admirolas Kęstutis Macijauskas išskėstomis rankomis teigia, kad “Dirbti reikia turint realų požiūrį” (foto nuotrauka ir citata paimta iš www.meridian.lt), tačiau ar jis pats supranta kaip iš tikrųjų reikia tarnauti ir dirbti Tėvynei? Istorija yra labai paprasta, tačiau įprasta kariuomenėje – vadų savivalė yra nekontroliuojama, o LK ir KAM vadovybė tai toleruoja.
2014-04-16 dieną flotilės admirolas priėmė įsakymą apie kario atleidimą iš pareigų, o 2014-04-28 dieną Lietuvos kariuomenės (toliau – LK) vadas, dabar jau atsargoje, atsargos gen. ltn. Arvydas Pocius pasirašė atleidimo iš tarnybos įsakymą, kuriuo karys buvo neįprastai skubiai atleistas iš pareigų nors jam liko iki pensijos tarnauti tik 2 dienos. Karys tuo metu turėjo sukaupęs virš 80 kalendorinių dienų atostogų ir buvo laikinai nedarbingas, tačiau LK ir KAM vadovybei buvo per sudėtinga išleisti karį atostogų arba bent jau jį atleisti iš tarnybos per 14 dienų kaip tai numato įstatymas, o ne per 6 dienas, ir pensija būtų buvusi išsaugota. Skundai buvo pateikti tiek LK, tiek KAM vadovybėms, tačiau visi jie buvo atmesti, todėl kariui nieko kito neliko, kaip tik teisybės ieškoti teisme.
Nuo pat pradžių kariui padėjo VšĮ “Karių teisių gynimo centras”, kurio dėka 2015-03-20 dieną buvo pasiektas teismo sprendimas, kuris iš dalies atstatė teisingumą, tačiau, šiai dienai kyla pagrįstas klausimas, kas atstatys teisingumą ir nubaus atsakingus vadus flot. adm. Kęstutį Macijauską už “realų požiūrį” nieko nedarant ir jo pavaldinius, kurie leido tokius sprendimus, kuriais remiantis karys, atidavęs 20 metų tarnybos, turintis virš 80 dienų atostogų, buvo išleistas atimant jam galimybę gauti pensiją. Negi negalėjo kario, atidavusio tiek metų Tėvynei ir Kariuomenei išleisti į atsargą garbingai, su padėka ir teise gauti pensiją?
Ar imsis KAM pradėti tarnybinį patikrinimą ir vieną kartą sudrausmins KJP vadus už Kariuomenės vardo diskreditavimą? Moralę ir teigiamą kariuomenės įvaizdį gadina būtent tokie nežmoniški ir formalizuoti susidorojimai su kariais, t.y. su tais žmonėmis, kurie Tėvynei atidavė tarnybos 20 ir daugiau metų ir tik per teismus susigražino arba siekia susigražinti tai, kas jiems priklausė priklauso. Prireikė beveik metų susigražinti tai, ką iš Kario laikinai buvo atėmusi KJP ir LK vadovybė.
KAM teisme teigė nieko apie 2 dienų trūkumą iki pensijos nežinojusi, tačiau pridedamas garso įrašas (garso įrašas) įrodo visai kitą aplinkybę – įrodo, kad KAM planavo atimti pensiją, taip kaip atėmė dalis pensijų iš visų atsargoje esančių ir kario pensiją gaunančių karių ir nieko nedaro, kad ją sugražintų.
Už karių teisę ir laisves,
Laimonas Jakas