Dar 2012 m. vasarį vienas Krašto apsaugos savanorių pajėgų karys kreipėsi pagalbos į VšĮ “Karių teisių gynimo centrą”. Tuo metu karys nebeturėjo kur kitur kreiptis profesionalios pagalbos karo teisės klausimais, kadangi Krašto apsaugos vadovybė jam priėmė verdiktą – likus 8 mėnesiams iki pensijos atleisti J. M. be teisės gauti pensiją.
Buvo kreiptasi į LR Generalinę inspekciją, kurią VšĮ “Karių teisių gynimo centro” raštu J. M. informavo apie jo atžvilgiu vykdomus neteisėtus veiksmus. Tačiau pagalbos šauksmas Generalinės inspekcijos (GI) koridoriais kaip tarsi aidas nutolo kažkur glūdumoje į prarają, o atsakymas iš gūdžios gelmės grįžo bumerangu visiškai pražudantis bet kokias kario viltis.
Tačiau Karys nepalūžo gavęs GI neteisėtą ir neteisėtus veiksmus atliekančius karininkus stoguojantį atsakymą ir toliau, vedinas VšĮ “Karių teisių gynimo centro” pagalbos ranka, kreipėsi į teismą. Po kelių mėn. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo buvo atmestas J. M. skundas, o Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Lietuvos kariuomenė (LK) šventė pergalę, džiūgavo iš kario nelaimės, tačiau neilgai… Net ir proceso atnaujinimas nepadėjo Krašto apsaugos ministerijai išvengti atsakomybės.
Lietuvos vyriausias administracinis teismas (LVAT) dar kartą įrodė, kad šiame teisme dar yra vilties rasti tiesos, o tai įrodo VšĮ “Karių teisių gynimo centro” parengto apeliacinio skundo tenkinimas. Sprendimas, kurį priėmė LVAT administracinėje byloje Nr. A261-159/2013 yra neskundžiamas ir juo karys nuo šiandien grįžo tarnauti ir jau šiandien jis įgijo teisę į užtarnautą pensiją, kurią gviešėsi atimti KAM ir LK vadovybė, Generalinė inspekcija, LK teisės departamento kapitonė, kurios nurodymu buvo pradėtas kario atleidimas iš tarnybos.
Viso teismas priteisė daugiau nei 25 000 Lt piniginę kompensaciją už priverstinę pravaikštą. Ar atsakys teisės departamento kapitonė dėl padarytos žalos kariui? Mes tikime, kad atsakys.