Dunningo-Krugerio efektas – mąstymo klaida, kuri neišmanėlius verčia pasijaustis profesoriais ir visažiniais.
Šios mąstymo klaidos principas: žemesnių gabumų ir intelekto žmonės yra linkę pervertinti savo sugebėjimus ar žinias bei auklėti kitus it mokytojai.
Pavyzdžiui, nuvykę į šaudyklą mokslininkai šaudymo mėgėjų klausė įvairių dalykų apie ginklus, jų surinkimą, priežiūrą, naudojimą. Pasitvirtino ta pati teorija – tie, kurių žinios buvo toliausiai nuo tiesos, jautėsi didžiausi žinovai ir ekspertai, todėl neprotingi kalbėjo užtikrintai ir manė esą #neklystantys.
Ši mąstymo klaida veikia ir priešingai – didesnį gebėjimų ir žinių bagažą turintys #žmonės yra linkę kritiškiau save vertinti. Be to, jie dažnai mano, kad aplinkinių gebėjimai yra geresni nei iš tikrųjų, nes Pasaulį suvokia pagal savo mastymo lygį. Taigi, Dunningas ir Krugeris padarė išvadą: „#Nekvalifikuoti žmonės yra klaidingos nuomonės apie save, o kvalifikuoti – apie kitus.“
Trumpai tariant – protingas žmogus yra linkęs abejoti savo žiniomis bei tikėti, kad aplinkiniai žmonės geriau ar net panašiai sugeba, kaip jis, o kvailas jaučiasi viską žinąs ir galintis dar visus išmokyti. Šis faktas gali paskatinti kritiškai pažvelgti ne tik į aplinką, bet ir į save.
Ar tikrai esame specialistai tos srities, kurią aršiai komentuojame? Gal šiek tiek pasigilinę gebėtume pažvelgti į situaciją skirtingais aspektais ir kategoriškumas lengvai išgaruotų?
Laimonas Jakas