Laimonas Jakas

Turime nusiskundimų iš profesinės karo tarnybos (toliau – PKT) karių, kad, sušaukus šauktinius, PKT kariai dabar privalo būti nuo 6 ryto (šauktiniams mankštų vedimas, rikiuotės) iki 21 val. vakaro daliniuose ir vesti užsiėmimus, likti savaitgaliais. PKT kariams ant pečių gulė visas šauktinių auklėjimas, tačiau nebuvo išspręstas PKT karių aprūpinimas ir jų viršvalandžių apmokėjimas. Karo tarnybos […]

Ar turi teisę valstybė su savo piliečiais, kurie eilę metu gyvena kitose valstybėse, moka mokesčius ir naudojasi šių valstybių socialinėmis garantijomis, elgtis kaip su savo vergais ar asmenimis, turinčius kažkokius įsipareigojimus, o šiuo konkrečiu atveju, ruoštis „ginti valstybę nuo galimos okupacijos“? Keista valstybės vadovų pozicija šiuo klausimu, nes pasirodo, pilietis turi aibę pareigų, bet neturi

2015 m. buvo sugražinta šauktinių kariuomenė, į kurią šiai dienai yra pašaukti 36 825 jaunuoliai. Be abejo, dalis jų turi šeimas, turi vaikus ir darbus, todėl šauktinių socialinių garantijų užtikrinimas yra itin aktualus klausimas ne tik LR Vyriausybės lygiu, bet ir savivaldybėms. Norime priminti, kad dar prieš kelis metus galiojo LR Vyriausybės nutarimas, kuriuo remiantis

Krašto apsaugos ministerija (toliau – KAM) planavo neduoti buvusiam kariui užtarnautos pensijos, nors karys su kaupu atitarnavo visą jam priklausantį laiką, o apie ruošiamą pensijos atėmimą sužinojo iki jo likimą nulėmusių negailestingo vadovybės sprendimų ištarnavus 19 metų 11 mėn. ir 11 dienų. Kaip patvirtino šaltiniai, vienintelis to kario buvęs vadas siekė, kad karys būtų atleistas

Krašto apsaugos ministerija (toliau – KAM) planavo neduoti buvusiam kariui užtarnautos pensijos, nors karys su kaupu atitarnavo visą jam priklausantį laiką, o apie ruošiamą pensijos atėmimą sužinojo iki jo likimą nulėmusių negailestingo vadovybės sprendimų ištarnavus 19 metų 11 mėn. ir 11 dienų. Kaip patvirtino šaltiniai, vienintelis to kario buvęs vadas siekė, kad karys būtų atleistas

Dar 2012 m. vasarį vienas Krašto apsaugos savanorių pajėgų karys kreipėsi pagalbos į VšĮ “Karių teisių gynimo centrą”. Tuo metu karys nebeturėjo kur kitur kreiptis profesionalios pagalbos karo teisės klausimais, kadangi Krašto apsaugos vadovybė jam priėmė verdiktą – likus 8 mėnesiams iki pensijos atleisti J. M. be teisės gauti pensiją. Buvo kreiptasi į LR Generalinę

Dar 2010 m. birželį VšĮ “Karių teisių gynimo centras” (KTGC) įspėjo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją (KAM) apie vykdomą neteisėtą karo prievolės tarnybos (KPAT) karininkų atleidimą iš tarnybos. Deja, į perspėjimus KAM teisės departamentas nereagavo. Taip pat nereagavo ir į V.M. skundą dėl jo teisių pažeidimo ir neteisėto atleidimo iš pareigų. Bylų maratonas prasidėjo nuo

LVAT 2012 m. gruodžio 10 d. administracinėje byloje Nr. A429 -3014/2012 priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą, kuriuo KAM’ui buvo išaiškinta, jog pastaroji neturi teisės neargumentuotai, vien tik remiantis diskrecijos teise atleisti karį iš tarnybos, o į jo vietą paskirti prastesnės kvalifikacijos karį. Buvo atmestas KAM argumentas dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija neturėjimo, kadangi kaip

Žemiau pateikiama citata iš mano konstitucinės justicijos bylos Nr. 44/2010. Tik po to, kada 2010 m. įvyko pasikreipimas į LR Konstitucinį teismą dėl to, kad kariui (šiuo atveju man) buvo draudžiama kreiptis į teismą dėl drausminių nuobaudų, kadangi teismai bylų dėl drausminių nuobaudų nenagrinėja, Krašto apsaugos ministerija 2011 m., t.y. tik po metų, inicijavo Krašto

„Iš tiesų, kariuomenėje galioja dvigubi standartai. Nuolat susiduriame su atvejais, kai Generalinė inspekcija kariams už tuos pačius prasižengimus taiko skirtingas nuobaudas”, – laidai pasakojo L.Jakas. Taip pat priduria, kad „šiam faktui patvirtinti esam surinkę nemažai tai įrodančios medžagos.” Apibendrinat laidoje aptartus atvejus, Laimonas Jakas patvirtino, kad Lietuvos kariuomenėje yra labai daug netvarkos ir karių teisių